probrūkšma

próbrūkšma sf. (1) 1. neapsėtas tarpas, probiržė: Tarp dirvos apsėtos šmotelis palikęs nepasėtas vadinas próbrūkšma J. Eisu tiesiai per vidurį daržo, kur matyti próbrūkšma Užv. 2. Užv perauda, prorėta.